Širdimi matomas kelias: gimnazijoje nuaidėjo Paskutinio skambučio aidas
Mūsų gimnazijos metraštyje įrašytas dar vienas nepaprastai jautrus ir šviesus puslapis. Šiandien bendruomenę sutelkė viena gražiausių ir labiausiai jaudinančių metų švenčių – Paskutinis skambutis. Dar viena nuostabi abiturientų laida pakėlė sparnus. Sparnus į egzaminus, sparnus į savarankišką gyvenimą, sparnus į neaprėpiamą ir laukiančią laisvę…
Šių metų šventę vienuoliktokai, jų auklėtojos bei tėveliai apgaubė magiška „Mažojo princo“ atmosfera. Ši gili filosofinė metafora tapo jautriu priminimu mums visiems: patys svarbiausi dalykai gyvenime yra nematomi akimis – jie pajuntami tik širdimi. Širdimi, kurią abiturientai dalino mokyklai visus šiuos metus.
Šiluma, dėkingumas ir dvejopos emocijos:
Iškilmingoje, tačiau nepaprastai jaukioje aplinkoje netrūko jaudulio, šypsenų ir nuoširdžių ašarų.
Gimnazijos vadovybės palaiminimas:
Įkvepiančius, tėviškos globos ir išminties sveikinimo žodžius dvyliktokams tarė direktoriaus pavaduotojai ugdymui Saulius Grigas ir Lilija Jankeliūnienė, linkėję atrasti savo tikrąsias planetas ir gyvenimo kelius.
Klasių vadovių šviesa:
Tyriausios padėkos skambėjo dvyliktokams nuo klasių vadovių– Olgos, Jelenos, Sigitos ir Irinos. Jos ilgus metus buvo ne tik akademinės mentorės, bet ir jautrios dvasinės kelrodės, kasdien saugojusios ir auginusios savo auklėtinius.
Metų pėdsakai:
Šilto humoro ir jaukumo šventei suteikė abiturientams įteiktos nominacijos, gražiai įprasminusios jų mokslo metus, kūrybiškumą ir neįkainojamą bendrystę.
Bendruomenės ryšys:
Brandžiais palinkėjimais dalinosi tėvų atstovai, o patys abiturientai jautriais žodžiais dėkojo savo mokytojams. Šią akimirką salėje tvyrojo dvejopos, labai subrandintos emocijos – tyras džiaugsmas, persipynęs su natūraliu ateities nerimu bei vaikišku smalsumu prieš atsiveriančią nežinomybę.
Žaliuojanti tradicija ir ateities viltys:
Po oficialiosios dalies gimnazijos kieme susibūrėme gražiam ir simboliškam ritualui. Abiturientai, tėveliai ir mokyklos darbuotojai, lydimi paskutinio skambučio varpelių, kartu pasodino jauną medelį ir užkasė laiko kapsulę – joje liko saugomi gražiausi šios laidos prisiminimai, juokas ir ateities svajonės, kurios čia išleis šaknis.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, sukūrusiems šį mažą stebuklą:
vienuoliktokams, jų auklėtojoms ir tėveliams.
YPATINGA PADĖKA ŠVENTĖS ORGANIZATORĖMS:
VIENUOLIKTOKŲ AUKLĖTOJOMS RŪTAI ŠIMKIENEI (IIIA), AUŠRAI SADOVSKAJAI (IIIB) IR DAILĖS MOKYTOJAI JULITAI BAČIULIENEI UŽ JŲ KŪRYBIŠKUMĄ, DIZAINĄ, RŪPESTĮ IR ĮDĖTĄ ŠIRDIES ŠILUMĄ RUOŠIANT ŠIĄ NUOSTABIĄ ŠVENTĘ! AČIŪ JUMS!
Už itin profesionalų, brandų ir kartu labai mielą renginio moderavimą dėkojame vedėjams – Kornelijai, Danieliui ir Rusnei, taip pat visai kūrybingai aktorių trupei, palietusiai kiekvieno širdį.
Mieli mūsų abiturientai,
Linkime jums lengvo, šviesaus ir prasmingo skrydžio. Nebijokite pažinti pasaulio, drąsiai kurkite savo ateitį, o svarbiausia – kad ir kur jus nuneštų sparnai, išlikite tokiais gerais, šviesiais ir nuoširdžiais žmonėmis, kokiais jus mokė būti ši gimnazija.
Sėkmės egzaminuose, brangieji! Mūsų širdys ir palaikymas visada keliaus kartu su jumis!
