Sugrįžimas ten, kur viskas prasidėjo
Sako, kad mokyklos sienos turi atmintį, bet vasario 6-ąją mes pamatėme, kad tą atmintį saugo Jūsų šypsenos. Minint mūsų gimnazijos 60-metį, įvyko tai, ko neįmanoma suplanuoti – tikras, gyvas ir be galo jautrus kartų susitikimas.
Buvo nepaprasta stebėti, kaip prie mokyklos durų susitinka tie, kurie brandos atestatus į rankas paėmė prieš 50, 45 ar 40 metų. Žiūri į žmogų – lyg ir nepažįstamas, o jis nusišypso, ir staiga prieš akis iškyla tas pats padauža iš trečio suolo ar mergaitė su kaspinais.
Kas labiausiai palietė širdį? Tai tos akimirkos, kai buvę mokiniai nedrąsiai pravėrė savo senų kabinetų duris. Matėme, kaip rankos lietė suolus, kaip ieškojote savo vietos prie lango ir kaip trumpam nutildavote, sugrįžę į tuos laikus, kai viskas dar buvo prieš akis. Nors gimnazijai jau 60, tą vakarą visiems vėl buvo septyniolika.
Ačiū Jums už tą klegesį, už juoką iki ašarų ir už tai, kad nepamiršote kelio namo. Jūs parodėte, kad laikas neturi galios tikrai draugystei ir tam ryšiui, kuris užsimezgė čia, mūsų klasėse.
Ši šventė nesibaigė – ji liko mūsų visų prisiminimuose. Dalinamės nuotraukomis ir kviečiame savo akimirkomis dalintis ir Jus!
Kelkite nuotraukas į komentarus, žymėkite klasiokus/mokyklos draugus ir kartu tęskime šią gražią 60-ies metų šventę!
Už nuotraukas dėkojame Jelenai Mazurič, už programos paruošimą Ilonai Rupšlaukienei, o už renginio vedimą mokinėms Aleksandrai ir Nikoletei
