Štai ir sulaukėme pavasario… aš saulutę ridenu, kvepia ji apelsinu, o gal mandarinu. Pirmasis pašnekesys „Po medžiu” įvyko. Kiek susirinko, tiek susirinko. Gyvename Lietuvoje, tai ir kalbėjomės lietuviškai, juolab kad vyksta Lietuvių kalbos dienos. Ir ką gi žvelgdami į medį sužinojome, prisiminėme, pakartojome?
Pasikartojome žodžių saulėgrąža, saulėgrįža rašybą.
Sužinojome, kad saulėgyvis – tai pirmuonis tiesiomis sukietėjusiomis kojelėmis, primenantis spindinčią saulutę, žodis saulenė reiškia beveik apskritą žuvį su aštriais nugaros peleko dygliais ir tamsia dėme ant šono. Keista, bet saulenė žuvis, o saulenis yra augalas, krūmokšnį geltonais arba rausvais žiedais.
Žinoma, pabuvome tarp saulėtekio ir saulėlydžio. Išsiaiškinome, kad mūsų pavaduotoją Saulių mama vaikystėje vadinusi Sauliuku. Pamatėme, kad daugiau lietuvių kalboje žodžių su šaknimi kūr-.M Atspėjome, kad mokytojai Lilijai iš visų tų žodžių gražiausias žodis kūrinija. Nelengva buvo paaiškinti, kodėl žodyje kūrinys ū, o ne u. Tiksliausią atsakymą pateikė IID klasės mokinė Aleksandra. Bet visai pamiršome, kad gyvename po saule, t.y., pasaulyje.
Keletas akimirkų iš pašnekesio po medžiu.
Ačiū visiems už dėmesį ir IID klasės mokiniams, auginantiems žodžių medžius.
